- pliurpimas
- pliurpìmas sm. (2) K → pliurpti: 1. NdŽ. 2. NdŽ Baisus pliurpìmas tų barščių! Rm. 3. Bijau ir ponų labdarių, šaltų nuo vėjų keturių, ir be jokios varsos jaunimo, kuriam gana alaus pliurpimo Mair. 4. NdŽ → pliurpti 12. 5. → pliurpti 15: Par tą pliurpìmą par daug pripliurpu Pvn. Pliurpa pliurpa (kortas metant) – par daug pliurpìmo atsispė[ja] Grd. Pliurpìmas ne viskas, reik [teisme] parodyti Krš. Kad anas visiem nusibosta su savo pliurpimù Ds. \ pliurpimas; papliurpimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
